Laikas apsispręsti, ką šiemet sėsime ir auginsime

„Man pavasaris – geriausia gamtos dovana, kiek mielų dalykų jis mums atneša“, – sako Janina Kazlauskienė iš Alytaus Vilties gatvės. Garbaus amžiaus moteris įsitikinusi, kad žemė, vanduo, žaluma ir saulė ištraukia neigiamą energiją, pripildo ramybės. Dirbdami ir vis mąstydami, ką, kur ir kada sėti, aktyviname smegenų kraujagyslių darbą ir medžiagų apykaitą. Gerai nuotaikai išlaikyti ji pataria auginti tuščialaiškių svogūnų, dar vadinamų žieminiais. Vos sniegui nuo lysvelės nutirpus, svogūnai sparčiai pradeda želti. Tai pati pirmoji natūraliomis sąlygomis užaugintą derlių duodanti pavasario daržovė.

„Jei sėklos nedygsta, mes linkę kaltinti jų daigumą, prastą kokybę. Net ir kokybiška sėkla neišsikals, jei jai bus per šlapia dirva. Per giliai pasėta taip pat uždus ir supus. Smulkių sėklų, pavyzdžiui, žemuogių, nereikia užberti žemėmis, jos sėjamos paviršiuje. Sėkloms daiginti netinka per purus ir per kietas žemės mišinys. Jos sunyksta ir sūriame bei rūgščiame dirvožemyje. Paprastai bėgant metams sėklų daigumas mažėja, tik ne agurkinių. Agurkų, patisonų, aguročių, moliūgų nereikia sėti kitais metais, palaukti nors keletą, tuomet jos puikiai sužaliuos. Pirmametės agurkų sėklos daugiau užaugina tuščių žiedų, moteriškieji pradeda vystytis daug vėliau, ilgai teks laukti derliaus, jis bus mažesnis.

Mano močiutė morkų sėklų daigumą didino jas medžiaginiame maišelyje užkasdama gerai savaitei drėgnoje ir šaltoje dirvoje. Ridikų ir ropių sėklas man patarė sėti tik sausas. Pupos nebijo šalnų, sėti galima vos įėjus į dirvą. Tik anksti pasėtos pupos spėja užauginti gerą derlių, jų neapninka amarai. O iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai gero kopūstų derliaus sulauksite, jei sėklas parą pamirkysite vitamine C, paskui nuplovę pasodinsite tiesiai į dirvą. Taip paruoštos išleis stiprias šaknis ir pasivys bei pralenks iš daigų pasodintuosius“, – moko J.Kazlauskienė.

Česnakai, kuriuos reikia sodinti kuo anksčiau, neužaugins vienskilčių galvučių, jei sodinsite stambias skilteles. Jeigu jos labai stambios, galima pusiau perpjauti. Jei nukrinta lukštas – ne bėda. Tik reikia medžio pelenais apibarstyti. Puselėmis sodinti česnakai užauga tokio pat dydžio kaip ir nesmulkinti. Taip perpjauti galima ir daugiagalvius svogūnus. Prieš sodinant sėklinius svogūnus galvutes 3–5 dienas būtina palaikyti saulėkaitoje, bus sveikesnis derlius.

Suvytusias morkas – uogienei ir kavai

Patariame apžiūrėti sandėliuose rudenį sukrautas gėrybes. Alytiškė Virginija iš apvytusių morkų verda uogienę. Reikia nulupti kilogramą morkų, išimti šerdeles, supjaustyti ir virti, kol suminkštės. Iš dviejų stiklinių spanguolių sunkos ar sulčių ir kilogramo cukraus išsivirti sirupą, sumesti morkas ir virti dar 40–50 minučių, kol morkos tampa skaidrios. Spanguolių sultis gali pakeisti 4 citrinos, tik reikės įpilti šiek tiek vandens. Galima pasigaminti ir morkų kavos. Rupiai sutarkuoti, plonai paskleisti ir džiovinti tol, kol paruduos. Morkų kavą virti 5 minutes ir pagardinti pienu ar grietinėle.

Mokslininkai nustatė, kad per metus vienam žmogui reikia: 50 kg kopūstų, 25–30 kg pomidorų, 6–10 kg morkų, 10–13 kg agurkų, 6–10 kg svogūnų, 1–3 kg paprikų, 5–8 kg žirnelių, 1–2 kg prieskoninių daržovių. Ar sunku apskaičiuoti, kiek daigų sodinti? „Žemę dirbu jau daug metų, bet daržovių vis perteklius randasi. Jį atiduoti turime kam. Sunku numatyti ir sėjos laiką, tad pomidorus, pavyzdžiui, sėju per kelis kartus: anksčiau pradėdavau vasario 22, paskui – kovo 8, pastaruosius metus – kovo 10 dieną, bet vis tiek peraugusius, išstybusius, lūžtančius, linkstančius teko sodinti į šiltnamius. Auginu daug rūšių, sėklas perku, savų pasigaminu tik vienos veislės, nes kitos išsigimsta“, – patirtimi dalijasi Vida Narusevičienė iš Putinų mikrorajono.

Teko lankytis pas Gardino gatvės gyventoją Ireną Kaušakienę. Jos šiltnamiuose pomidorai tarsi milžinai net dviejų metrų aukštyje mezgėsi. „Vienu metu visus sėju, žemaūgių jau seniai neauginu, renkuosi tik aukštaūgius, jie duoda gerą derlių. Ankstyvieji, žemaūgiai labai greitai suserga, pagelsta jų lapai. Mano mėgstamiausios veislės – ‘Auris’, ‘Toyota’, ‘Brooklyn’. Pastarieji kieti, bet nesaldūs, ‘Tamaris’ – saldokas, labai skanus, ‘Corazon’ mėgsta susirgti, bet skanus, ‘Jaučio širdis’ – skanūs, bet jų užsimezga labai nedaug. Daugelis giria ‘Celsius’, bet man jie šiaip sau. Su geltonais ir oranžiniais dabar jau nežaidžiu, tik vaikaitei vis dar pasodinu kriaušinių“, – apie pomidorų pasirinkimą kalba Irena.

Jos įsitikinimu, agurkų ant palangės auginti neapsimoka, kelis ankstyvus daigelius galima ir turguje nusipirkti. Pašnekovė pataria neužmiršti braškių, jos labai anksti prašosi paravėti, žemę supurenti. Jei tik galima prie jų prieiti, reikia tą ir atlikti, senus, iš rudens likusius lapus nupjauti. Žydinčių braškių judinti negalima, laistyti taip pat, nes nubarstomos žiedadulkės. Lietui žiedai pasirengia, susiglaudžia.

„Dainavos“ sodų bendrijoje daržininkaujanti Onutė Markevičienė sako, kad augalija dar miega. Nutirps sniegas ir pirmas darbas – su grėbliuku pasidarbuoti. Kai žemė šiek tiek pašyla stikliniame šiltnamyje, ji sėja ridikėlių ir salotų, uždengia daržo plėvele. Į žemę įkiša ir sudygusius svogūnus. Apžiūri daugiametes gėles, jei minkšta žemė – ją sujudina. Paskui imasi lysvių. Sėja ne viską iš karto, burtažodžių neturi, bet vyras Jonas visuomet pasižiūri į mėnulį, kad būtų ne delčia. Per anksti daržovių sėti nereikia, šiltesnėje dirvoje jos greičiau auga. Onutė iš rudens nesėja ir morkų, kaip rekomenduojama, kažkada bandė, bet nepasiteisino. Smėlingos lysvės karštomis dienomis labai greitai išdžiūsta, pakenkia silpniems daigeliams. Jiems galima pagelbėti paprasčiausiu būdu: pakasti šalia augalų polietileno plėvelę ir užberti 2–3 centimetrus žemių sluoksniu. Įkaitus dirvai drėgmė kyla į viršų ir nusėda ant plėvelės, nuo kurios atvėsusi vėl nukrinta.

„Vasario–kovo mėnesiais atidžiai apžiūrėkite obelis. Jei dar yra sniego, jį sumindykite, kad pelės nesiveistų ir negraužtų šaknų, ypač jaunų medelių. Visas pilkai baltu grybienos valkčiu padengtas ūglių viršūnes reikia išpjauti iki sveikos vietos. Tai neleis plisti miltligei, kartais taip padarius apsieinama ir be chemikalų. Dėl oro svyravimų atšoka vaismedžių žievė, kyla pavojus vyšnioms ir slyvoms. Reikia ją prikalti prie kamieno – priaugs. Vynuogių sulčių judėjimas prasideda labai anksti. Jas svarbu laiku nugenėti, nes pavėlavus šakelės ilgai ašaroja, nukenčia derlius. Žaizdas užtepti sodo tepalu. Nutirpus sniegui laikas atlenkti agrastų, serbentų ūglius naujiems krūmams. Jei per žiemą rinkote kiaušinių lukštus, perkasdami daržo žemę juos išberkite į dirvą, pakaskite po vaismedžiais. Tik turi būti išdžiūvę lukštuose likę baltymai. Nereikia išmesti ir svogūnų lukštų, jie vertinga ir veiksminga trąša. Lukštuose yra medžiagų, kurios naikina augalų ligas sukeliančias bakterijas. Ypač lukštų antpilas paspartina agurkų augimą. Reikia lukštus užpilti šiltu vandeniu ir palaikyti kelias paras.

Sėklomis pasirūpina iš anksto

Visuomet daug praktiškų patarimų sulaukiame iš alytiškės Loretos Ažukienės. Ji apie augalus yra sukaupusi daugybę informacijos, išleidusi knygą, turi ir interneto svetainę. Šį kartą žinoma daržininkė taip pat neatsisakė pasidalyti patirtimi.

„Darbų namie visada galima rasti. Dabar pats metas ieškotis sėklų tų daržovių, kurias galvojame sėti (morkų, salierų, porų, agurkų, burokų, žirnių, pupelių, ridikų, salotų, paprikų, pomidorų, baklažanų). Ypač suskubti pirkti paprikas, aitriąsias ir saldžiąsias, baklažanus, nes juos jau reikia pradėti sėti. Visada mėgstu iš anksto pasirūpinti sėklomis (bent 2 mėnesius prieš sėją), kad vėliau liktų tik sėti.

Mano pirmosios aitriosios paprikos jau pasėtos sausio 26, kelios – vasario 1 dieną. Paskutines susėjau apie vasario 10-ąją. Kadangi šiemet bandysiu 28 naujas aitriųjų paprikų veisles, todėl jas skirstau, kad nepasėčiau vienu kartu. Kas žino, gal mėnulio fazė nepatiks, gal nenorės augti.

Šiemet esu pasiruošusi išbandyti daug veislių, sėju po dvi sėklas kiekvienos. Jei gerai dygtų, užtektų tik vienos sėklos. Žinoma, iš tokios įvairovės bus tokių, kurios ir neišdygs. Jei matysiu, kad nesudygo, atsėsiu vėliau.

Šiuo metu reikia sėti baklažanus, nes jų vegetacijos periodas ilgas. Vasario pradžia tinkama gumbinių salierų sėjai. Porus sėti kartu su pomidorais, kovo pradžioje.

Pomidorų sėją padaliju į kelis sėjimus: kovo 8–10 dienomis – ankstyvi pomidorai, 18–20 dienomis – vidutinio vėlyvumo ir 25–28 dienomis – likę vidutinio vėlyvumo ir vėlyvi. Vėlyvų užtenka vos kelių daigų, nes dažniausiai vidutinio vėlyvumo derlius trunka iki sezono galo ir ilgiau.

Sėti geriausiai į nedidelius indelius. Sėjai naudoju daigams skirtas durpes. Norint sėklas dezinfekuoti, skatinti daigų dygimą, galima sėklas pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale, skiestose alavijų sultyse, tam reikalui skirtose trąšose.

Indelio su žemėmis, kuriame bus sėklos, neperlieti. Aš ant drėgnos žemės sudėjusi sėklas, ypač paprikų, visada supurškiu, kad būtų minkštesnės ir lengviau dygtų. Galima sėklas daiginti ne žemėje, o audinio skiautėje. Sudygusias perkelti ant žemės, užpilti sausomis durpėmis ir supurkšti vandeniu ar drėgnomis durpėmis užbarstyti. Drėgnas pasidarome tuomet, kai durpių maišas būna atidarytas nuo praėjusio sezono ir išdžiūsta. Šiemet turiu būtent tokių. Suberiu jas į kibirą, pamažu pilu šiltą vandenį ir ranka maišau, kad vienodai pasiskirstytų vanduo, neliktų sausų durpių ir kad nebūtų per šlapios, tuomet sėklos greičiau supus nei išdygs.

Pasėjusi, užbėrusi žemėmis, dedu į skaidrius maišelius ir padedu po radiatoriumi arba virtuvėje ant viršutinių spintelių. Kadangi šiluma kyla į viršų, ten būna šilta.

Bandžiau matuoti temperatūros skirtumus įvairiose vietose. Kambaryje buvo 22 laipsniai šilumos, po radiatoriais – 23, ant virtuvinių spintelių – 24. Tad dalį padėjau ant spintelių, kitas – po radiatoriumi. Geriau dygsta tos, kurios ant spintelių.

Jei norima 5 daigų, rekomenduojama sėti 7 sėklas. Niekaip neapskaičiuosi to dygimo procento, tik maždaug gali nuspėti.

Dažnai būna, kad išdygsta, bet paskui kažkas nutinka ir jie miršta. Todėl nekenks, jei dviem daigais turėsite daugiau – kam nors atiduosite, o gal su kuo pasikeisite.

Pačių daigų kokybė priklauso nuo priežiūros. Jeigu išdygusius dažnai liesite, jie nebus tvirti, stiprūs, o daugiau liesučiai, silpnučiai.

Išdygusius reikia statyti ant palangės arba arti jos. Laikyti vėsiau, laistyti retokai, kad nebūtų nuolat drėgnoje žemėje. Dažniausiai įsivaizduojama, kad reikia laistyti. Kaip tik tuo metu jiems svarbu pabūti sausai, tada jie stengsis greitai augti, būti kokybiški. O tai labai svarbu būsimam derliui.

Auginti namie daigus tikrai verta. Nėra taip sunku. Smagi būna pažintis su sėja, daigais, spėliojimais, kas jiems patinka, kuo galime pagelbėti silpnam daigiukui“, – tokie šį kartą L.Ažukienės patarimai.