Kaip nusipinti gyvą tvorą.

Iš tiesų tai — gyva tvora, tačiau ne mums įprasta gyvatvorė. Pintų gyvų tvorų technologiją lietuvaičiai parsivežė iš Danijos, kur tokios tvoros populiarios jau kelis dešimtmečius.

Laimonas Noreikis, gyvų pintų tvorų specialistas, pasakoja, kaip nusipinti tokią tvorą.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Daniškos gyvos tvoros

Pasak Laimono Noreikio, Lietuvoje tokios tvoros atsirado nelabai seniai, tačiau Danijoje jos esą populiarios jau 20-40 metų. Į Lietuvą parvežta technologija paimta būtent iš Danijos tvorų pynėjų asociacijos. Šiam reikalui, pasakoja Laimonas, naudojami specialiai skiepyti karklai (jie auginami ir Lietuvoje). Ši rūšis ypatinga tuo, kad šaknis į žemę leidžia tiesiai, o ne į šonus, kaip lietuviški karklai, tad nėra pavojaus, kad ataugų prižels ir savame, ir kaimynų darže.

Vytelės auginamos specialiose plantacijoje, jos pjaunamos gruodžio mėnesį, o kovą sudedamos į specialų daigyną-baseiną. Prieš sodinimą vytelės atvežamos maišuose ir į juos pripilama vandens, arba jos pamerkiamos į netoliese esantį vandens telkinį, jei toks yra.

Anot L. Noreikio, galima bandyti tvoras pinti patiems iš lietuviškų gluosnių, karklų, žilvičių, nors šiems augalams reikės daugiau priežiūros, jie ne tokie atsparūs. Vis dėlto, užsispyrus, eksperimentuojant, ieškant patarimų internete ar mokantis iš savo patirties, galima užsiželdinti ir gyvąją lietuvišką tvorą.

Kaip sodinti

Geriausia vyteles sodinti pavasarį ir rudenį, galima ir vasarą, tačiau tada reikia labai drėkinti.

Stiebai susmeigiami į drėgną žemę bent 15-20 cm gyliu kas 10-15 centimetrų ir glaudžiai supinami. Galimos viengubo, dvigubo ar trigubo pynimo tvoros — priklausomai nuo to, kiek vytelių greta susodinama. Dvigubo ir trigubo pynimo tvoros yra tankesnės ir žalesnės, o jų pynimo raštai atrodo ypač gražiai.

Pirmuosius kelis metus tvorai reikalingi atraminiai stulpai, vėliau, kai tvora suaugs, stulpų nebereikės.

Kadangi sodinukai yra gerokai ūgtelėję, suformuota tvora būna maždaug pusantro metro aukščio. Kad sodinukai gerai prigytų, juos būtina patręšti — į griovį įberiama komposto, humuso, o tam, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė, įmaišoma molio.

Ypač svarbu pirmaisiais metais gyvatvorę laistyti, žemė pagal tvorą neturi išdžiūti, tad vakarais rekomenduojama aplieti visą tvorą. Kuo gausiau gyvatvorė bus laistoma, tuo stipriau sukibs vytelės tarpusavyje, o gyvatvorė bus tvirtesnė ir tankesnė.

Pirmaisiais metais, pasakoja Laimonas, lapija bus dar skurdoka, tačiau sulig kiekvienais metais tvora vis tankės ir turės daugiau žalumo.

Danijos patirtis rodo, kad tokios tvoros laikosi apie 15-20 metų, paskui sumedėja. Tada sumedėjusią tvorą galima paprasčiausiai nupjauti ir ataugas vėl supinti.

Iš tokių vytelių, pasak Laimono, galima daryti ne tik gyvatvores, bet ir arkas, tunelius, labirintus, gyvas žaliuojančias skulptūras.

Gyvatvorių formavimas

Tokios tvoros paprastai užauga iki 5 metrų, tad jas galima arba kirpti, palaikant norimą aukštą, arba paaugusius ūglius pripinti, arba palikti žaliuoti laisvus — tai esą kiekvieno šeimininko skonio ir fantazijos reikalas.

Paprastai gyvatvorė formuojama dviem būdais. Jei norime turėti įprastos formos gyvatvorę, šakeles karpome toliau nuo kamieno — pynimo grožis išryškėja rudenį, nukritus lapams.

Antruoju būdu ataugoms leidžiama augti iki rudens. tada pagal kamieną nukarpomi šoniniai ūgliai, o viršūnėms norimame aukštyje irgi nukerpamos lygiai. Šitaip suformuojama kamieninė gyvatvorė, o pynimo raštas matomas ištisus metus. Ant senesnės gyvatvorės galima leisti lipti vijokliniams augalams.

PYNIMAS: Laimonas Noreikis demonstruoja trigubo pynimo tvorą, kuri kasmet sužaliuos vis vešlesnės ir bus tvirtesnė.

SODINIMAS: Trigubam pynimui į žemę sodinama po šešias vyteles, dvigubam — po keturias, pinama į abi puses.

VYTELĖS: Prieš sodinimą vyteles būtina drėkinti.

Jono TAMULIO nuotr.

Share on facebookShare on twitter