Daržininkai jau žvalgosi sėklų naujienų (1)
2013 vasario mėn. 03 d. 16:10:36
Genė SILICKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
Genė SILICKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
Nors pavasarinė šiluma ir žiedų margumynas dar už jūrų marių, rūpestingi daržininkai bei sodininkai parduotuvėse jau žvalgosi sezono naujienų ir pačių geriausių sėklų. Pasėjus netikusias, laukia skaudus nusivylimas ir nuostoliai.
Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė Ramunė Monkevičienė teigia, kad naujienų mėgėjai turi suskubti, nes naujai pasirodžiusios veislės yra graibstomos. Tačiau ir bijoti, kad snaudaliams gali nebelikti norimų sėklų, neverta. Sėklų deficito laikai jau praeityje. Neradusiems ieškomos veislės pardavėjai paprastai pasiūlo alternatyvią, kuri savo savybėmis labai panaši į pirkėjo pageidaujamą. „Tarkime, ridikėlių veislės „18 dienų“ šakniavaisiai nesiskiria nuo veislės „French Breakfast“, yra tik keliomis dienomis vėlyvesni“, - teigia R.Monkevičienė. Specialistė ragina pirkėjus išbandyti bent kelias naujas veisles, kurios paprastai lenkia senesnes derlingumu, atsparumu ligoms, skonio savybėmis.
Kainos keisis nežymiai
Agrofirma „Sėklos“ šiam sezonui siūlo sėklas tomis pačiomis kainomis kaip 2012 metais.
Kitos sėklomis prekiaujančios bendrovės UAB „Sėkluva“ vadovas Romas Noreikis teigia, kad vidutinis sėklų pabrangimas šį sezoną vidutiniškai sieks tik 1 proc. Esą produkciją dėl infliacijos brangina sėklų tiekėjai. „Populiariausių rūšių sėklų nebranginsime, o kitų pakelis brangs nuo 10 iki 20 centų. Tikimės, kad pirkėjų toks pabrangimas neišgąsdins, juk sėklos ne alus - jos perkamos tik 1 kartą per metus“, - teigia „Sėkluvos“ vadovas.
Prekiautojai pastebi, kad sėklų pardavimas Marijampolės, Lazdijų rajonuose mažėja. Gyventojai gėlių bei daržovių sėklų pigiau nusiperka Lenkijoje. Kaimynėje šalyje joms taikomas tik 5 proc. PVM, o Lietuvoje - 21 proc. Ūkininkai patys jau nebenori vargti su kopūstų daigais, jų priaugina piečiau gyvenantys Lenkijos, Vokietijos ūkininkai, todėl sumenko kopūstų sėklų pardavimas.
Neatlaikė konkurencijos
Sėklininkai tikina, esą sėklų rinkoje konkurencija didžiulė. Per dvejus metus šalyje bankrutavo net dvi sėklininkysės bendrovės. Lietuvoje sėklininkystei sąlygos nėra palankios. Dėl atšiauresnių gamtinių sąlygų sėklos gali ir nespėti subręsti, jų auginimo savikaina būtų per aukšta, todėl daugiausia parduodamos įvežtinės - iš Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos bei Lenkijos.
Lietuviškų veislių mažai belikę. Kai kurios jų, daugiausia senosios, „neišlaikė egzamino“ stojant į Europos Sąjungą, nebuvo įregistruotos.
Gera sėkla - pusė darbo
Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė R.Monkevičienė teigia, kad pastaraisiais metais pastebima, jog ne tik patyrę sodininkai, bet ir pradedantieji perka brangesnes hibridinių veislių sėklas, juk jos pasižymi didesniu derlingumu ir atsparumu ligoms.
Daržovių ir gėlyčių sėkloms tenka išleisti ne vieną dešimtį litų. Kartais atrodo, kad pakelis tuščias, o kainuoja keletą litų. Kaip taupiau pirkti, ar pakelį su keliomis sėklytėmis, ar tą, kur daugiau įdėta?
R.Monkevičienė teigia, kad viename pakelyje gali būti suberta nuo 20 iki 2 tūkst. sėklų. Mat kai kurių rūšių sėklos yra labai smulkios, todėl pirkėjams ir atrodo, kad pakelis tuščias. Štai paprastosios lobelijos viename grame yra apie 30 tūkst. sėklų, todėl į pakelį beriama tik 0,1 gramo - apie 3 tūkst. sėklų.
Nusipirkęs 30 pomidorų „Bajaja“ sėklų pirkėjas gali tikėtis užsiauginti 10 tūkst. pomidoriukų. Jie sveria tik po 10-15 g, bet galutinis rezultatas neblogas, juk iš 30 sėklelių gaunamas 10 kg derlius.
Ant pakuočių yra nurodoma, kiek sėklų yra viename grame, todėl pirkėjas, įvertinęs turimą žemės plotą, gali suskaičiuoti, kiek sėklų reikės.
Nevertėtų prisipirkti sėklų daugiau, nei suvartosime. „Sėkluvos“ vadovas R.Noreikis tikina, kad trumpiausiai daigūs išlieka salierai, petražolės, krapai, pastarnokai. Jeigu šios sėklos nebeskleidžia aštraus kvapo, verčiau nerizikuoti, nebesėti. Ilgiausiai daigūs išlieka agurkai - net 8 metus.
Specialistas pataria brangias sėklas į nuolatinę vietą sėti labai rūpestingai, kad nereikėtų per tankiai sudygusių daigų išravėti.
Ar gali sodininkas ar daržininkas pats pasiruošti sėklų ir joms neišlaidauti, „Respublika“ klausė R.Noreikio. Specialistas teigia, jog tai įmanoma, tačiau reikia atidžiai stebėti, kad, pavyzdžiui, raudonųjų burokėlių sėklos nesusikryžmintų su pašarinių runkelių. Tokios pat problemos tyko ir auginant kelių veislių agurkus.
Jeigu augintojas nori didesnio derliaus, verčiau pirkti specialistų sukryžmintas sėklas, vadinamuosius hibridus. Kas nori daržoves parduoti, perka tik gerą sėklą. Juk gražu, kai viso lauko kopūstų galvos yra vienos formos ir dydžio, geros prekinės išvaizdos. Žemės dirbimas, trąšos nemažai kainuoja, todėl pirkti prastą nekokybišką sėklą per daug rizikinga.
Kaip išsirinkti
Sėklų įvairovė yra milžiniška. Štai pomidorų veislių registruota apie 3,5 tūkstančio. Ispanai jų priaugina tiek, kad net pramogauja gatviniuose pomidorų mūšiuose.
„Sėkluva“ prekiauja 60 veislių pomidorų sėklomis ir mano, kad ir to jau per daug. Juk kiekvienai veislei reikia pagaminti atskirus spalvingus pakelius, mat mėgėjai dažniausiai renkasi veisles „akimis“, pagal paveikslėlį. Kuo daugiau veislių siūloma, tuo sunkiau visas sėklas išparduoti.
Ar geresnės specialiai apdorotos, beicuotos sėklos? R.Monkevičienė pataria tokias rinktis daržininkams, kurie nenori naudoti apsaugos priemonių, bet gauti gerą, kokybišką derlių. Beicuojamos tik ilgos vegetacijos daržovių - morkų, burokėlių sėklos. Tokias vertėtų rinktis auginantiems daržoves didesniuose plotuose arba nusistačiusiems prieš apsaugos priemones.
Daržas ant palangės
Sėklų pardavėjų klausėme, ar keičiasi gyventojų įpročiai, pomėgiai. Juk paties išaugintas ridikėlis ar pomidoras yra gardesnis, skaniau kvepia. Sėklų pardavėjai pastebi, kad pastaraisiais metais didėja susidomėjimas prieskoninių, vaistinių ir medingų augalų sėklomis. Ankstesniais metais norintiems užsiauginti kvapiųjų bazilikų pakakdavo vienos veislės, dabar jau perkami ir raudonlapiai, ir smulkialapiai, tinkami auginti vazonuose. Gyventojai augina čiobrelius mėsos patiekalams, padažams paskaninti.
Daržininkai daugiausia priaugina pomidorų, paprikų. Ridikėlius ir salotas sėja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pastaraisiais metais mėgėjai atrado ir ne tokias populiarias daržoves - mangoldus, smidrus, špinatus. Akivaizdu, kad darželiai ant palangių ir balkonuose populiarėja.
Klysta iš meilės
Dėl per didelio entuziazmo mėgėjai daržovių ir gėlių sėklų prisisėja per anksti. Daigeliai ištįsta, nes būna per šalta juos išnešti į šiltnamius. Per ilgai laikomi po plėvele augalėliai irgi nusilpsta. Iš per didelės meilės daigynas perlaistomas, skursta, žūsta.
Tinkamiausia oro temperatūra sudygti agurkams ir pomidorams yra nuo 20 iki 25 laipsnių, o paprikoms reikia dar didesnės šilumos. Klaidinga manyti, kad ant buto palangės vasario mėnesį tiek ir bus.
Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė Ramunė Monkevičienė teigia, kad naujienų mėgėjai turi suskubti, nes naujai pasirodžiusios veislės yra graibstomos. Tačiau ir bijoti, kad snaudaliams gali nebelikti norimų sėklų, neverta. Sėklų deficito laikai jau praeityje. Neradusiems ieškomos veislės pardavėjai paprastai pasiūlo alternatyvią, kuri savo savybėmis labai panaši į pirkėjo pageidaujamą. „Tarkime, ridikėlių veislės „18 dienų“ šakniavaisiai nesiskiria nuo veislės „French Breakfast“, yra tik keliomis dienomis vėlyvesni“, - teigia R.Monkevičienė. Specialistė ragina pirkėjus išbandyti bent kelias naujas veisles, kurios paprastai lenkia senesnes derlingumu, atsparumu ligoms, skonio savybėmis.
Kainos keisis nežymiai
Agrofirma „Sėklos“ šiam sezonui siūlo sėklas tomis pačiomis kainomis kaip 2012 metais.
Kitos sėklomis prekiaujančios bendrovės UAB „Sėkluva“ vadovas Romas Noreikis teigia, kad vidutinis sėklų pabrangimas šį sezoną vidutiniškai sieks tik 1 proc. Esą produkciją dėl infliacijos brangina sėklų tiekėjai. „Populiariausių rūšių sėklų nebranginsime, o kitų pakelis brangs nuo 10 iki 20 centų. Tikimės, kad pirkėjų toks pabrangimas neišgąsdins, juk sėklos ne alus - jos perkamos tik 1 kartą per metus“, - teigia „Sėkluvos“ vadovas.
Prekiautojai pastebi, kad sėklų pardavimas Marijampolės, Lazdijų rajonuose mažėja. Gyventojai gėlių bei daržovių sėklų pigiau nusiperka Lenkijoje. Kaimynėje šalyje joms taikomas tik 5 proc. PVM, o Lietuvoje - 21 proc. Ūkininkai patys jau nebenori vargti su kopūstų daigais, jų priaugina piečiau gyvenantys Lenkijos, Vokietijos ūkininkai, todėl sumenko kopūstų sėklų pardavimas.
Neatlaikė konkurencijos
Sėklininkai tikina, esą sėklų rinkoje konkurencija didžiulė. Per dvejus metus šalyje bankrutavo net dvi sėklininkysės bendrovės. Lietuvoje sėklininkystei sąlygos nėra palankios. Dėl atšiauresnių gamtinių sąlygų sėklos gali ir nespėti subręsti, jų auginimo savikaina būtų per aukšta, todėl daugiausia parduodamos įvežtinės - iš Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos bei Lenkijos.
Lietuviškų veislių mažai belikę. Kai kurios jų, daugiausia senosios, „neišlaikė egzamino“ stojant į Europos Sąjungą, nebuvo įregistruotos.
Gera sėkla - pusė darbo
Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė R.Monkevičienė teigia, kad pastaraisiais metais pastebima, jog ne tik patyrę sodininkai, bet ir pradedantieji perka brangesnes hibridinių veislių sėklas, juk jos pasižymi didesniu derlingumu ir atsparumu ligoms.
Daržovių ir gėlyčių sėkloms tenka išleisti ne vieną dešimtį litų. Kartais atrodo, kad pakelis tuščias, o kainuoja keletą litų. Kaip taupiau pirkti, ar pakelį su keliomis sėklytėmis, ar tą, kur daugiau įdėta?
R.Monkevičienė teigia, kad viename pakelyje gali būti suberta nuo 20 iki 2 tūkst. sėklų. Mat kai kurių rūšių sėklos yra labai smulkios, todėl pirkėjams ir atrodo, kad pakelis tuščias. Štai paprastosios lobelijos viename grame yra apie 30 tūkst. sėklų, todėl į pakelį beriama tik 0,1 gramo - apie 3 tūkst. sėklų.
Nusipirkęs 30 pomidorų „Bajaja“ sėklų pirkėjas gali tikėtis užsiauginti 10 tūkst. pomidoriukų. Jie sveria tik po 10-15 g, bet galutinis rezultatas neblogas, juk iš 30 sėklelių gaunamas 10 kg derlius.
Ant pakuočių yra nurodoma, kiek sėklų yra viename grame, todėl pirkėjas, įvertinęs turimą žemės plotą, gali suskaičiuoti, kiek sėklų reikės.
Nevertėtų prisipirkti sėklų daugiau, nei suvartosime. „Sėkluvos“ vadovas R.Noreikis tikina, kad trumpiausiai daigūs išlieka salierai, petražolės, krapai, pastarnokai. Jeigu šios sėklos nebeskleidžia aštraus kvapo, verčiau nerizikuoti, nebesėti. Ilgiausiai daigūs išlieka agurkai - net 8 metus.
Specialistas pataria brangias sėklas į nuolatinę vietą sėti labai rūpestingai, kad nereikėtų per tankiai sudygusių daigų išravėti.
Ar gali sodininkas ar daržininkas pats pasiruošti sėklų ir joms neišlaidauti, „Respublika“ klausė R.Noreikio. Specialistas teigia, jog tai įmanoma, tačiau reikia atidžiai stebėti, kad, pavyzdžiui, raudonųjų burokėlių sėklos nesusikryžmintų su pašarinių runkelių. Tokios pat problemos tyko ir auginant kelių veislių agurkus.
Jeigu augintojas nori didesnio derliaus, verčiau pirkti specialistų sukryžmintas sėklas, vadinamuosius hibridus. Kas nori daržoves parduoti, perka tik gerą sėklą. Juk gražu, kai viso lauko kopūstų galvos yra vienos formos ir dydžio, geros prekinės išvaizdos. Žemės dirbimas, trąšos nemažai kainuoja, todėl pirkti prastą nekokybišką sėklą per daug rizikinga.
Kaip išsirinkti
Sėklų įvairovė yra milžiniška. Štai pomidorų veislių registruota apie 3,5 tūkstančio. Ispanai jų priaugina tiek, kad net pramogauja gatviniuose pomidorų mūšiuose.
„Sėkluva“ prekiauja 60 veislių pomidorų sėklomis ir mano, kad ir to jau per daug. Juk kiekvienai veislei reikia pagaminti atskirus spalvingus pakelius, mat mėgėjai dažniausiai renkasi veisles „akimis“, pagal paveikslėlį. Kuo daugiau veislių siūloma, tuo sunkiau visas sėklas išparduoti.
Ar geresnės specialiai apdorotos, beicuotos sėklos? R.Monkevičienė pataria tokias rinktis daržininkams, kurie nenori naudoti apsaugos priemonių, bet gauti gerą, kokybišką derlių. Beicuojamos tik ilgos vegetacijos daržovių - morkų, burokėlių sėklos. Tokias vertėtų rinktis auginantiems daržoves didesniuose plotuose arba nusistačiusiems prieš apsaugos priemones.
Daržas ant palangės
Sėklų pardavėjų klausėme, ar keičiasi gyventojų įpročiai, pomėgiai. Juk paties išaugintas ridikėlis ar pomidoras yra gardesnis, skaniau kvepia. Sėklų pardavėjai pastebi, kad pastaraisiais metais didėja susidomėjimas prieskoninių, vaistinių ir medingų augalų sėklomis. Ankstesniais metais norintiems užsiauginti kvapiųjų bazilikų pakakdavo vienos veislės, dabar jau perkami ir raudonlapiai, ir smulkialapiai, tinkami auginti vazonuose. Gyventojai augina čiobrelius mėsos patiekalams, padažams paskaninti.
Daržininkai daugiausia priaugina pomidorų, paprikų. Ridikėlius ir salotas sėja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pastaraisiais metais mėgėjai atrado ir ne tokias populiarias daržoves - mangoldus, smidrus, špinatus. Akivaizdu, kad darželiai ant palangių ir balkonuose populiarėja.
Klysta iš meilės
Dėl per didelio entuziazmo mėgėjai daržovių ir gėlių sėklų prisisėja per anksti. Daigeliai ištįsta, nes būna per šalta juos išnešti į šiltnamius. Per ilgai laikomi po plėvele augalėliai irgi nusilpsta. Iš per didelės meilės daigynas perlaistomas, skursta, žūsta.
Tinkamiausia oro temperatūra sudygti agurkams ir pomidorams yra nuo 20 iki 25 laipsnių, o paprikoms reikia dar didesnės šilumos. Klaidinga manyti, kad ant buto palangės vasario mėnesį tiek ir bus.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Комментариев нет:
Отправить комментарий