Sėjos kalendorius 2013m pavasariui

Augalo pavadin.  Dienų tinkamumas        Vasario mėn    . kovo mėn.        Balandžio mėn      . Gegužės mėn

                             labai gerai                 15-16,20-22       15-18              13-14,21-23         19-22

Agurkai                gerai                           1-3,26-27        20-21,25-28      16-17,26,30          23,27,31 

Aguročiai,arbuzai,  labai gerai                 1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

baklažanai,             gerai                         3,15,17             15-18                16-17,23-24          1,3,15,27,31

cukinijos

Bulvės,burokai       labai gerai                 7,26-28            6-7,28-29          2,26,30                  1,4-5,27,31

                              gerai                         1-4                  1-2,27,30           21-23                    19,20,28

Cikorija,česnakai,   labai gerai                 7,26-28            6-7,28-29          2,26,30                 1,4-5,27,31

svogūnai                  gerai                         1-4                   1-2,27,30          21-23                    19,20,28

Morkos,ropės,ridi-  labai gerai                 7,26-28            6-7,28-29          2,26,30                 1,4-5,27,31

kai,kaliaropės           gerai                         1-4                   1-2,27,30          21-23                    19,20,28

Kopūstai vasariniai   labai gerai                 15-16,20-22    15-18                 13-14,21-23        19-22

                                 gerai                        1-3,26-27         20-21,25-28     16-17,26,30         23,27,31

Kopūstai žieminiai    labai gerai                 1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

                                 gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24         1,3,15,27,31  

Kukurūzai               labai gerai                  1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

                                gerai                         3,15,17             15-18                16-17,23-24        1,3,15,27,31  

Moliugai,melionai     labai gerai                 1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22
                                 gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24         1,3,15,27,31  

Pomidorai,saldieji    labai gerai                 1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

pipirai                       gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24         1,3,15,27,31

Pupos,pupelės,         labai gerai                1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

žirniai                         gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24        1,3,15,27,31

Svogūnų laiškai        labai gerai                1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

                                 gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24        1,3,15,27,31

Topinambai             labai gerai                 7,26-28            6-7,28-29          2,26,30                 1,4-5,27,31

                                gerai                         1-4                   1-2,27,30          21-23                    19,20,28

Braškės,žemuogės    labai gerai                1-2,26-28,        2,27-29             2,21-22,26,30       19-22

                                  gerai                      3,15,17             15-18                16-17,23-24         1,3,15,27,31

Salotos,krapai,         labai gerai                 15-16,20-22    15-18                 13-14,21-23        19-22

salierai,petražolės        gerai                      1-3,26-27        20-21,25-28       16-17,26,30         23,27,31

Vienmetės kamba-     labai gerai                 15-16,20-22    15-18                 13-14,21-23        19-22

rinės gėlės                     gerai                      1-3,26-27       20-21,25-28     16-17,26,30         23,27,31

Daugiametės kam-      labai gerai                1-2,26-28,        2,27-29           2,21-22,26,30       19-22

barinės gėlės                gerai                       3,15,17             15-18                16-17,23-24       1,3,15,27,31

Medžiai,krūmai          labai gerai                7,26-28            6-7,28-29          2,26,30                1,4-5,27,31
                                  gerai                        1-4                  1-2,27,30          21-23                    19,20,28 

  

Gamtinė žemdirbystė-kas tai yra.

                          

      

                          

      Gamtoje egzistuoja simbiotinis augalų mitybos būdas,  Kad augalams gauti visas reikiamas medžiagas, reikalinga kooperacija su dirvožemio gyvais organizmais. Tradiciniuose soduose ir daržuose ši natūrali gamos sąveika suardoma.  Dirbamoje žemėje derlingas sluoksnis nuolat alinamas ir naikinamas, tuo tarpu gamtoje – vyksta nuolatinis atsinaujinimas. Gamtoje žemė nebūna plika – beveik ji visuomet dengiama  samanų, lapų ar žolės Taip dirvai neleidžiama išdžiūti. Per paklotę gali laisvai cirkuliuoti oras, o pati paklotė – tai maistas dirvos mikroorganizmas Mulčas - duoda maistą galybei mikroorganizmų, kurie savo egzistavimu maitina žemę, joje augančius augalus ir gyvūnus.

.    Užsiimant gamtine žemdirbyste dirvožemis nekasamas.  Dirva visada turi būti uždengta negyvų augalinių atliekų (sausa žolė, šiaudai, lapai) sluoksniu. Mulčiuotos dirvos beveik nereikia ravėti – pro mulčių prasikala mažai piktžolių ir jų nereikia ravėti. Esant temperatūrų skirtumui tarp dirvos ir oro, po mulčiumi kondensuojasi drėgmė. Jau po metų dirva tampa puri, visų augalų augimas žymiai pagerėja, o taip pat augalai auga sveikesni. Norint tuo įsitikinti, belieka pabandyti.  Tam nereikia didelių žemės plotų, užtenka ir turimo žemės sklypo, daržo ar sodo.

Rita Susnienė: Nauji atradimai gamtinės žemdirbystės darže 2013-02-09  (0)    0

Rūšis: Standartinė publikacija Autoriai: Laimis Žmuida Žiema – puikus metas apmąstyti praeito sezono patirtį ir pasiruošti naujajam. Pavasaris ne už kalnų ir nenumaldomai artėja, todėl suskubome pakalbinti vieną iš gamtinės žemdirbystės lyderių Ritą Susnienę, sėkmingai daržininkaujančią Trakų rajone. Rita Susnienė Kiek laiko užsiimate gamtine žemdirbyste ir nuo ko viskas prasidėjo? Ateinanti vasara bus penktas daržininkavimo sezonas. Viskas prasidėjo nuo persikraustymo gyventi į vienkiemį. Prie namo turiu 40 arų žemės ir puikią motyvaciją – visa šeima labai mėgsta valgyti daržoves, uogas, vaisius. Pirmais metais tai buvo tik kažkoks „alia gamtinės žemdirbystės“ bandymas perskaičius N. Kurdiumovo knygą „Protingas daržas“ ir Sauliaus Jasionio straipsnių ciklą apie gamtinę žemdirbystę. Pasigaminau aštuonių lysvių rėmus iš pušinių lentų ir padėjau juos ant suartos žemės. Aplinkui užsėjau žolių ir dobiliukų mišiniu. Rėmų vidų pripildžiau žemės, privežtos iš po netoliese augusių medžių. Kai ką pasėjau ir pradėjau mulčiuoti nupjauta žole. Pagal tai, kaip dabar suprantu kas tai yra gamtinė žemdirbystė, tų savo dviejų vasarų daržų net nevadinčiau gamtiniais. Tai tik nekasami ir mulčiuojami daržai, tvarkingai pjaunant pievutę aplink lysvių rėmus. Bet tai užkabino toliau domėtis, bendrauti su bendraminčiais gyvai ir forume, daug skaityti ir mokytis paprasčiausių universalių techninių daržininkavimo dalykų – sėjos laikas, augalų išdėstymas, derinimas, daigų auginimo subtilybės ir pan. Dabar mano darže prie pirmųjų aštuonių prisidėjo dar 30 lysvių. Daržas išsiplėtė ir vertikaliai – prisidėjo lipančių ir vijoklinių augalų rėmai. Ieškant geriausios vietos skirtingiems augalams, daržas, uogynai ir vaismedžiai išsibarstė po visą sklypą. 2012 06 29. Bendras daržo vaizdas birželio gale. Priekinėse lysvėse pavasario sėja ir jau viskas paaugę. Tolesnėse lysvėse dar matosi lysvių rėmų lentos, nes viskas tik dygsta. Kaip „įdirbate“ dirvą prieš sodinant ar sėjant? Kaip suformuojate lysves ir kas yra aplink lysves? Vietą naujoms lysvėms ruošiu dalinai nupūdydama velėną, uždengus ją kartonu, lapais, šiaudais, dalinai pripildama žemės iš po medžių. Po kiekvienos vasaros atsiranda minčių kažką keisti ir tobulinti. Bet mano sklypas pagaliau pamažu darosi panašus į tai, kaip aš suprantu gamtinę žemdirbystę. Tai nedideli kultūrinių augalų plotai kaip galima daugiau susiliejantys su laukiniais augalais, neišsiskiriantys iš natūralios augmenijos fono. Lysves rėminu neapdirbtomis pušinėmis lentomis. 2012 06 29. Mišri lysvė 3 birželio gale. Lentos žemos, tampa nematomos kai apauga visokiais laukiniais ir mano sėtais žydinčiais, kvepiančiais grožiais ir atlieka kelias funkcijas:  atskiria agresyvią mano sklypo velėną nuo tos vidinės lysvių zonos, kur aš daugiausia kišuosi į gamtinius procesus – auginu maistą sau.  yra ilgalaikis inertiškas mulčias, skaidomos dirvos organizmų ir grybų. prie jų susidarančiame pavėsyje mėgsta slėptis varlės, rupūžės ir kitokie gyviai.  Žoliapjove kartą per mėnesį pjaunu tik nedidelę pievutę prie namo. Kitur minimaliai prasipjaunu takus dalgiu ar tarplysvius pjautuvu. Lapai, laukiniai vaisiai, uogos kur nukrito, ten ir lieka, paliktos ir formuojamos visokios šakų ir akmenų, sausos žolės stagarų slėptuvės ir buveinės paukščiams, vabzdžiams, ežiams, kurmiams, ropliams – bet kam, kam patinka čia gyventi. Visi yra draugai ir nėra jokių „piktžolių“ ar „kenkėjų“. Pasikeitė miestietiškas aplinkos tvarkos suvokimas ir baigiu visai, aplinkinių kaimynų supratimu, „apleisti“ savo sklypą. Taip bandau įgyvendinti pagrindinį gamtinės žemdirbystės principą – kuo mažiau keisti gamtinę aplinką, nesikišti į gamtos tvarką. 2012 06 29. Prieskonių ir arbatos žolių kampas po virtuvės langu. O pačiose lysvėse bandau kopijuoti uždarą gamtos ciklą – subrendęs ir išbarstęs sėklas augalas žūva ir ta negyva organika maitina įvairius dirvos mikroorganizmus, bakterijas, grybus, kurie skaidydami organiką maitina naujus augalus. Vadinamosios „piktžolės“, kurių dauguma valgomos, auga lygiomis teisėmis su kultūriniais augalais. Bendras mano daržo plotas apie 2 arus. Tiksliai sunku suskaičiuoti, nes daug kas auga ne lysvėse, o tiesiog pievoje, ar prie tvoros, ar prie vaismedžių. 2012 07 11. Mišrios vasaros – rudens daržo lysvės liepos pradžioje. Tarplysviuose bujoja balandų „medžiai“. Kokie šio sezono atradimai? Šis ketvirtasis sezonas gerokai skyrėsi nuo ankstesnių, nes praeitą žiemą pasiruošiau tikslų daržo projektą ir jo laikiausi. Pagrindinės idėjos buvo kelios: visiškai atsisakyti tradicinių monokultūrinių lysvių, o sudėlioti daržą iš nedidelių 60 x 60 cm plotelių, kuriuose mišriai auga lapinės, uoginės, šakniavaisinės ir ankštinės daržovės. Maišant tas mišrias schemas lysvėje susidėlioja dar didesnis margumynas. Nuoseklaus, konvejerinio sodinimo eksperimentai, kai dirvoje visada kas nors auga, gaudo saulę ir tarp ilgos vegetacijos augalų guli ne organinė paklotė, o auga greit derančios daržovės ir visokios sideratinės kultūros. Visa organika paklotei turi atsirasti pačiame darže ar šalia jo, o ne būti atvežama iš kitur.  Išspręsti mano sklypo sunkaus, blogai aeruoto, susigulinčio dirvožemio problemą, įdarbinant visokius giliašaknius augalus, nes paviršinis mulčiavimas tos problemos neišsprendė. Priešsėlių, tarpsėlių ir posėlių teorijos patikrinimai praktikoje. Pagaliau tiksliai vykdyti dar vieną principą – grąžinti į dirvą organikos mažiausiai tiek, kiek iš jos paimta derliaus pavidalu. 2012 07 11. Pavasario sėjos mišri lysvė liepą jau visai sutankėjo. Žirniai gerai pavėsina kopūstines daržoves nuo vasaros karščių. Prisipažinsiu, mišrus sėjimas pagal schemas buvo kankynė. Reikėjo sekti schemą ir kaitalioti sėklas kas eilutė, kartais dar dažniau. Dar sėjau pabandymui kelias tos pačios daržovių rūšies veisles, todėl buvo dar painiau. Bet rezultatas pranoko lūkesčius. Daržas visai nebuvo panašus į tradicinį daržą. Aukščių, lapų ir žiedų formų bei spalvų mišrainė buvo labai graži. Tos pačios rūšies daržovių išmėtymas irgi pasiteisino, nes vienur jos augo gerai, kitur prasčiau, ir galima pasinaudoti ta informacija kitais metais. Kopūstiniai baltukai skraidė kaip paprastai, bet jų padaryti nuostoliai žymiai mažesni, nei ankstesnę vasarą, kai visos kopūstinės daržovės augo vienoje vietoje. Buvo ir mano klaidų parenkant derinius (pvz. baltosios garstyčios pasėtos prieš ridikėlius), buvo netikėtumų, kai gautos per sėklų mainus krūminės pupelės tapo vijoklinėmis, arba sumaišius sėklas vietoj kaliaropių užaugo kopūstai ir jiems buvo ankštoka pagal kaliaropių schemą. Buvo ir tokių atradimų: kai jau nupjoviau pagrindinę brokolio galvutę, palikau jį augti, nes buvo panašus į gražų medį. Tai skyniau ir skyniau nuo jo naujas ataugas, o paskutinį derlių nuo jo nuėmiau gruodžio 2 d. Ir dar jis turėjo užmegztų mažų žiedynų, kurie nušalo užėjus šalčiams. 2012 07 13. Ta pati mišri lysvė 3 tik jau liepos 13 d. Nuoseklus sodinimas, kai vienoms kultūroms užderėjus į jų vietą pasėjamos naujos, irgi pasiteisino. Darbo yra daugiau, kai visą laiką reikia kažką sėti, vos tik atsilaisvina koks plotelis. Bet derliaus kiekis iš to paties ploto buvo žymiai didesnis. Kiek maisto užauginate? Ar užtenka visiems metams? Ką perkate? Ar įmanoma iš gamtinės žemdirbystės lengvai prasimaitinti? Auginu daug rūšių daržovių. Vasarą valgom didesnė šeima ir tiesiai nuo lysvės į burną ar į puodą. Patobulinau daržovių laikymo sąlygas, turiu ir visokių šaldytų, džiovintų ar konservuotų variantų, tai užtenka ir dabar. Kiekio užtektų ir iki pavasario, bet daržovių kokybė bus labai abejotina. Perku tik pieno produktus, grikių kruopas, lęšius, avinžirnius, minimaliai duonos. Prasimaitinti turint bet kokį daržą galima, tik darbo yra nemažai. Vien daržovių derliaus sutvarkymas imlus darbas. O dar vaisiai, uogos ir t.t. Atprasti nuo Maximos lentynų reikia stiprios motyvacijos. Man jos užtenka. 2012 08 08. Rugpjūčio viduryje pasirodė visas aukščių, lapų formų, spalvų, žiedų, laukinių ir kultūrinių augalų makalynės grožis – tikras gamtinis daržas. 2012 09 26. Nuėmus paeiliui pavasario sėjimo daržoves, liepos gale – rugpjūčio pradžioj pasėtos daržovės „banguotose“lysvėse augo labai gerai. Ar auginate iš savo sėklos? Kokių sėklų perkate parduotuvėse? Savo sėklas auginu, bet labai gerais rezultatais dar negaliu pasigirti. Sėklas auginti irgi reikia išmokti. Bet ateityje ruošiuosi visiškai apsirūpinti savo sėklomis, nes jos bus geriausiai tinkančios mano sąlygoms. Ką naujo darysite ateinantį sezoną? Gal naujo tipo lysves ar bandysit ką nors į velėną sėti, ar dar kokių gudrybių gimė po šių metų ir bus pritaikyta kitais metais darže? Vasaros gale pradėjau į laisvus plotus sėti miežius, avižas, vikius ir pan. Ploteliai gražiai sužaliavo ir turiu daug vilčių, kad šių augalų šaknys kažkiek supurens mano podirvinį sluoksnį ir papildys organikos kiekį dirvoje. Kai dirva sunkus molžemis, prasta dirvos aeracija, paviršinis mulčiavimas labai menkai gerina situacija ir turi rimtų trūkumų – sunku palaikyti optimalų jo kiekį pagal oro sąlygas. Supratau, kad reikia atrasti savo organikos papildymo būdą, tinkanti mano dirvos sąlygoms. Nes jei nebus organikos, kurią skaidytų visi dirvos gyventojai, nebus jiems drėgmės ir oro, nevyks jokie kokybiški mitybiniai mainai dirvoje ir mano daržovės toliau kankinsis kaip patekusios į ledo spąstus – tokia kieta kartais būna dirva aplink augalo šaknis. Užaugusios organikos grąžinimas atgal dirvai buvo tik teorija. Sumesdavau visas liekanas ant lysvių rudenį. Atšalus orams sulėtėja ar visai sustoja organikos skaidymasis ir tos visos daržo liekanos pasiekdavo pavasarį visiškai tokios pat, kokias jas sumesdavau rudenį. Stambus mulčias trukdydavo sėti smulkias sėklas ir būdavo nunešamas į sodą. Nepurenama, nekasama dirva susislėgė. Tada rugpjūčio pradžioje padariau eksperimentą. 2012 09 26. Daikonai, kaliaropės, kalafijoras, mangoldai ir ant smulkintos tos pačios lysvės organikos sudygę avižos, vikiai, miežiai. Pedantiškai surinkau viską, kas užaugo ir liko nereikalinga po derliaus nuėmimo lysvėje – žirnių, šparaginių pupelių virkščios, kopūstų lapai, morkienojai, burokėlių lapai, visokių žolių dalys be šaknų ir su šaknimis, paklotės likučiai. Viską susmulkinau. Kažkas dar augo toje lysvėje, kitose vietose ruošiausi sėti daikonus, salotas, ridikėlius, persodinti kaliaropių daigus. Padariau tokią banguotą lysvę – iškasiau griovelius ir tarp jų suformavau kauburėlius. Ant kauburėlių sėjau ir sodinau, o į griovelių dugną įmečiau šviežio arklio mėšlo ir supyliau susmulkintą daržovių liekanų masę. Ten buvo ir sausesnių karkasinių stagarų ir šlapesnių lapų liekanų, toks geras mišrus organinis mulčias. Ant jo užbėriau ploną sluoksnį žemės ir pasėjau miežius. Sėklas ir daigus ant kauburėlių šiek tiek uždengiau sausesniu šienu, tik kad nedžiūtų žemė. Viskas augo labai gerai, o po kokio mėnesio visa organika gioveliuose buvo pavirtusi į tokį nesubrendusį kompostą. Miežiai irgi gerokai paaugo. Toks vietinis kompostavimas mano sąlygomis labai pasiteisino. Todėl visą rudenį ėmiau derlių, smulkinau visas daržo liekanas, pyliau į griovelius ir sėjau visokius sideratinius augalus. Pavasarį keisiu griovelius ir kauburėlius vietomis ir vėl sėsiu priešsėlius anksti pavasarį iki pagrindinės daržovių sėjos. Užaugs ir medžiaga paklotei, ir liks šaknys podirvio purenimui. Organikos smulkinimui prisigaminau visokių prietaisų, tai tas darbas pasidarė visai spartus. Dabar beliko juos tobulinti. 2012 09 26.Toliau vasaros – rudens daržas jau gelsta, o buvusiose pavasario sėjos lysvėse konvejeriu pasėtos darržovės rugsėjo gale klestėjo. Pagrindinės idėjos buvo išbandytos ir pasiteisino. Kitą sezoną tik tobulinsiu. Ypač banguotas lysves.  Dar turiu idėjų dėl daržovių asortimento. Labiausiai domina lapiniai kopūstai, mangoldai – viskas, ką galima skinti ir po šalčių, ir nereikia sandėliuoti. Pažiūrėsiu kaip peržiemos mangoldai ir ar tikrai atžels pavasarį. Dar galvoju apie galimybę išlaikyti daugumą šakniavaisinių žemėje per žiemą. Ir ne tik išlaikyti, bet turėti galimybę bet kada, ir per šalčius, išsirauti juos iš lysvės. 2012 09 26. Pats derliausias brokolis tarp dygstančio žalio vikių-avižų kilimo. Kokius matote GŽ pliusus? Pagrindiniai GŽ pliusai – tikra, neplastmasinė gamtinė aplinka ir sveikos skanios daržovės, uogos, vaisiai bei visi valgomi laukiniai augalai. Dar gera proto mankšta, eksperimentai, pats natūralus buvimas gamtoje. 2012 10 21. Spalio gale iš mišrių ir „banguotų“ lysvių dar valgiau šviežias kaliaropes, mangoldus, gūžines salotas, daikonus, savojos kopūstus, kalafijorus. 2012 10 21. Sezono atradimas – brokoliai nepailstamai krauna žiedynus iki šalnų.   2012 10 21. Taip atrodo gražiosios rugpjūčio vidurio „džiunglės“ spalio gale. Tarp įvairiu laiku atsilaisvinusiuose ploteliuose pasėtų miežių, medžių lapai tik vėliausiai nuimtų gumbinių salierų vietoje. Ritą Susnienę kalbino Laimis Žmuida Tolesniam domėjimuisi. Architektės daržas: mažiau darbo, daugiau laimės

Daržininkai jau žvalgosi sėklų naujienų (1)

2013 vasario mėn. 03 d. 16:10:36
Genė SILICKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Nors pavasarinė šiluma ir žiedų margumynas dar už jūrų marių, rūpestingi daržininkai bei sodininkai parduotuvėse jau žvalgosi sezono naujienų ir pačių geriausių sėklų. Pasėjus netikusias, laukia skaudus nusivylimas ir nuostoliai.

Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė Ramunė Monkevičienė teigia, kad naujienų mėgėjai turi suskubti, nes naujai pasirodžiusios veislės yra graibstomos. Tačiau ir bijoti, kad snaudaliams gali nebelikti norimų sėklų, neverta. Sėklų deficito laikai jau praeityje. Neradusiems ieškomos veislės pardavėjai paprastai pasiūlo alternatyvią, kuri savo savybėmis labai panaši į pirkėjo pageidaujamą. „Tarkime, ridikėlių veislės „18 dienų“ šakniavaisiai nesiskiria nuo veislės „French Breakfast“, yra tik keliomis dienomis vėlyvesni“, - teigia R.Monkevičienė. Specialistė ragina pirkėjus išbandyti bent kelias naujas veisles, kurios paprastai lenkia senesnes derlingumu, atsparumu ligoms, skonio savybėmis.

Kainos keisis nežymiai

Agrofirma „Sėklos“ šiam sezonui siūlo sėklas tomis pačiomis kainomis kaip 2012 metais.

Kitos sėklomis prekiaujančios bendrovės UAB „Sėkluva“ vadovas Romas Noreikis teigia, kad vidutinis sėklų pabrangimas šį sezoną vidutiniškai sieks tik 1 proc. Esą produkciją dėl infliacijos brangina sėklų tiekėjai. „Populiariausių rūšių sėklų nebranginsime, o kitų pakelis brangs nuo 10 iki 20 centų. Tikimės, kad pirkėjų toks pabrangimas neišgąsdins, juk sėklos ne alus - jos perkamos tik 1 kartą per metus“, - teigia „Sėkluvos“ vadovas.

Prekiautojai pastebi, kad sėklų pardavimas Marijampolės, Lazdijų rajonuose mažėja. Gyventojai gėlių bei daržovių sėklų pigiau nusiperka Lenkijoje. Kaimynėje šalyje joms taikomas tik 5 proc. PVM, o Lietuvoje - 21 proc. Ūkininkai patys jau nebenori vargti su kopūstų daigais, jų priaugina piečiau gyvenantys Lenkijos, Vokietijos ūkininkai, todėl sumenko kopūstų sėklų pardavimas.

Neatlaikė konkurencijos

Sėklininkai tikina, esą sėklų rinkoje konkurencija didžiulė. Per dvejus metus šalyje bankrutavo net dvi sėklininkysės bendrovės. Lietuvoje sėklininkystei sąlygos nėra palankios. Dėl atšiauresnių gamtinių sąlygų sėklos gali ir nespėti subręsti, jų auginimo savikaina būtų per aukšta, todėl daugiausia parduodamos įvežtinės - iš Olandijos, Prancūzijos, Vokietijos bei Lenkijos.

Lietuviškų veislių mažai belikę. Kai kurios jų, daugiausia senosios, „neišlaikė egzamino“ stojant į Europos Sąjungą, nebuvo įregistruotos.

Gera sėkla - pusė darbo

Agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovė R.Monkevičienė teigia, kad pastaraisiais metais pastebima, jog ne tik patyrę sodininkai, bet ir pradedantieji perka brangesnes hibridinių veislių sėklas, juk jos pasižymi didesniu derlingumu ir atsparumu ligoms.

Daržovių ir gėlyčių sėkloms tenka išleisti ne vieną dešimtį litų. Kartais atrodo, kad pakelis tuščias, o kainuoja keletą litų. Kaip taupiau pirkti, ar pakelį su keliomis sėklytėmis, ar tą, kur daugiau įdėta?

R.Monkevičienė teigia, kad viename pakelyje gali būti suberta nuo 20 iki 2 tūkst. sėklų. Mat kai kurių rūšių sėklos yra labai smulkios, todėl pirkėjams ir atrodo, kad pakelis tuščias. Štai paprastosios lobelijos viename grame yra apie 30 tūkst. sėklų, todėl į pakelį beriama tik 0,1 gramo - apie 3 tūkst. sėklų.

Nusipirkęs 30 pomidorų „Bajaja“ sėklų pirkėjas gali tikėtis užsiauginti 10 tūkst. pomidoriukų. Jie sveria tik po 10-15 g, bet galutinis rezultatas neblogas, juk iš 30 sėklelių gaunamas 10 kg derlius.

Ant pakuočių yra nurodoma, kiek sėklų yra viename grame, todėl pirkėjas, įvertinęs turimą žemės plotą, gali suskaičiuoti, kiek sėklų reikės.

Nevertėtų prisipirkti sėklų daugiau, nei suvartosime. „Sėkluvos“ vadovas R.Noreikis tikina, kad trumpiausiai daigūs išlieka salierai, petražolės, krapai, pastarnokai. Jeigu šios sėklos nebeskleidžia aštraus kvapo, verčiau nerizikuoti, nebesėti. Ilgiausiai daigūs išlieka agurkai - net 8 metus.

Specialistas pataria brangias sėklas į nuolatinę vietą sėti labai rūpestingai, kad nereikėtų per tankiai sudygusių daigų išravėti.

Ar gali sodininkas ar daržininkas pats pasiruošti sėklų ir joms neišlaidauti, „Respublika“ klausė R.Noreikio. Specialistas teigia, jog tai įmanoma, tačiau reikia atidžiai stebėti, kad, pavyzdžiui, raudonųjų burokėlių sėklos nesusikryžmintų su pašarinių runkelių. Tokios pat problemos tyko ir auginant kelių veislių agurkus.

Jeigu augintojas nori didesnio derliaus, verčiau pirkti specialistų sukryžmintas sėklas, vadinamuosius hibridus. Kas nori daržoves parduoti, perka tik gerą sėklą. Juk gražu, kai viso lauko kopūstų galvos yra vienos formos ir dydžio, geros prekinės išvaizdos. Žemės dirbimas, trąšos nemažai kainuoja, todėl pirkti prastą nekokybišką sėklą per daug rizikinga.

Kaip išsirinkti

Sėklų įvairovė yra milžiniška. Štai pomidorų veislių registruota apie 3,5 tūkstančio. Ispanai jų priaugina tiek, kad net pramogauja gatviniuose pomidorų mūšiuose.

„Sėkluva“ prekiauja 60 veislių pomidorų sėklomis ir mano, kad ir to jau per daug. Juk kiekvienai veislei reikia pagaminti atskirus spalvingus pakelius, mat mėgėjai dažniausiai renkasi veisles „akimis“, pagal paveikslėlį. Kuo daugiau veislių siūloma, tuo sunkiau visas sėklas išparduoti.

Ar geresnės specialiai apdorotos, beicuotos sėklos? R.Monkevičienė pataria tokias rinktis daržininkams, kurie nenori naudoti apsaugos priemonių, bet gauti gerą, kokybišką derlių. Beicuojamos tik ilgos vegetacijos daržovių - morkų, burokėlių sėklos. Tokias vertėtų rinktis auginantiems daržoves didesniuose plotuose arba nusistačiusiems prieš apsaugos priemones.

Daržas ant palangės

Sėklų pardavėjų klausėme, ar keičiasi gyventojų įpročiai, pomėgiai. Juk paties išaugintas ridikėlis ar pomidoras yra gardesnis, skaniau kvepia. Sėklų pardavėjai pastebi, kad pastaraisiais metais didėja susidomėjimas prieskoninių, vaistinių ir medingų augalų sėklomis. Ankstesniais metais norintiems užsiauginti kvapiųjų bazilikų pakakdavo vienos veislės, dabar jau perkami ir raudonlapiai, ir smulkialapiai, tinkami auginti vazonuose. Gyventojai augina čiobrelius mėsos patiekalams, padažams paskaninti.

Daržininkai daugiausia priaugina pomidorų, paprikų. Ridikėlius ir salotas sėja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pastaraisiais metais mėgėjai atrado ir ne tokias populiarias daržoves - mangoldus, smidrus, špinatus. Akivaizdu, kad darželiai ant palangių ir balkonuose populiarėja.

Klysta iš meilės

Dėl per didelio entuziazmo mėgėjai daržovių ir gėlių sėklų prisisėja per anksti. Daigeliai ištįsta, nes būna per šalta juos išnešti į šiltnamius. Per ilgai laikomi po plėvele augalėliai irgi nusilpsta. Iš per didelės meilės daigynas perlaistomas, skursta, žūsta.

Tinkamiausia oro temperatūra sudygti agurkams ir pomidorams yra nuo 20 iki 25 laipsnių, o paprikoms reikia dar didesnės šilumos. Klaidinga manyti, kad ant buto palangės vasario mėnesį tiek ir bus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"